KODĖL VERTA APLANKYTI? Tai yra vienintelis itališkas a la carte šiame trisdešimtuke, kur tradicinė itališka virtuvė pateikiama moderniai. Taigi burratos, carpaccio, pastos, raviolių, tiramisu bei kitų įvairių patiekalų su trumais, Parmos sūriu, šviežia žuvimi, brandinta mėsa ir pan. gerbėjai, norintys šiek tiek nuostabos ir naujų skonių, renkasi Vilniaus g. 23.
MENIU TRUMPAI. Meniu čia keičiasi kelis kartus per metus, tačiau kas mėnesį šefas pristato po naują patiekalą. Pasak jo, itališka klasika jau yra išdirbta iki smulkenų, todėl stebinti lojalius ir naujus klientus jam pavyksta atrandant naujus derinius. Jis jungia vietinius produktus su atvežtiniais iš Italijos ir kitų šiltesnių kraštų. Taip pat skirtingas technikas ir kultūras. Pavyzdžiui, burratos sūrį jis tiekia su krevečių seviče ir guacamole.
Šefas per daugybę metų yra išdirbęs pastai skirtos tešlos iš kelių miltų rūšių receptą bei puikiai įvaldęs raviolių gaminimo meistrystę. Būtent čia buvo pradėti gaminti pirmieji naminiai ravioliai Vilniuje.
Kaip įprasta itališkuose meniu, taip ir čia yra daug užkandžių, pirmieji ir antrieji patiekalai, atskira dalis karštųjų patiekalų su mėsa ir platus karštųjų patiekalų su žuvimi pasirinkimas, taip pat atskiras griliaus patiekalų puslapis. O desertų korta susideda netgi iš 8 pozicijų (tiesa, neliko panna cottos, užtat atsirado fruti di bosca – nors ir naujokas svečiai dėl jo jau sugrįžta).
KULINARINIAI HITAI. Brandintos jautienos carpaccio, patiekiamas su parmezano sūriu ir „čipriani“ padažu – 17 Eur, ravioliai įdaryti žemoje temperatūroje lėtai virta antiena, švieži baravykai, rūkytas scamorza sūris, baravykų consome – 17 Eur, spaghettoni pomodoro – 15 Eur, dekonstruotas tiramisu (nustebsite) – 7 Eur.
ŠEFAS. Temperamentingo charakterio Dmitrij Babenko puikiai pritampa šiame italų šeimos restorane. Čia virtuvei jis vadovauja jau apie 15 metų. Pabaigęs mokyklą ir įvertinęs tuo metu gana nestabilią politinę situaciją Lietuvoje (1993 m.), jis savo paties netikėtumui pasirinko ne šeimos kelią, t.y. karininko, o nuėjo mokytis kulinarijos. Praktikai D. Babenko pakliuvo į „Stiklius“: „Jei būčiau patekęs į kokią nors valgyklą, turbūt nebūčiau tapęs šefu, tačiau „Stiklių“ mokykla padėjo pamatyti kitą šios profesijos lygį.“ Iki 1999 m. pradirbęs Lino Bražinsko virtuvėje, Dmitrij įsidarbino viename iš to meto Antonio Meschino restoranų, kuriame šefu dirbo italas. Vėliau jį pakeitė kitas italas – Manfredo Molteni –, su kuriuo Dmitrij daug metų dirbo tandemu, kol galiausiai pats tapo „Da Antonio“ vyr. šefu.