VAKARIENĖ.
Sudarinėdamas valgiaraštį šefas Ernestas Viršilas labiausiai atsižvelgia į produktų brandą ir išnaudoja daržoves, žoles, uogas ir pan., kai šios yra geriausios kokybės.
Kurdamas patiekalus Ernestas mėgsta miksuoti tolimųjų kraštų ir vietinius produktus. Patiekalų dėliojimas lėkštėje vertas atskiro paminėjimo – kūrybiškumas ir improvizacija šiai komandai nesvetimi.
Virtuvės rytas prasideda nuo duonos kepimo, sviesto purenimo, padažų gaminimo – viską stengiasi gaminti vietoje. Tačiau palaiko ir vietinius sūrininikus bei mėsininkus. O jūros gėrybės, žuvys, foie gras į restoraną keliauja iš svetur. Beje, „Monte Pacis“ turi savo daržą šalia restorano, tačiau apie jį kiek vėliau.
Atėjus dirbti Ernestui šio restorano virtuvė pasitempė, daug daugiau improvizuoja, išlaisvėjo komandos kūrybiškumas, jie sulaukia vis daugiau komplimentų ir už tai buvo gerai įvertinti ir šiame projekte. Kokia šefo Ernesto Viršilo paslaptis?
ŠEFAS.
Ernestas Viršilas 5 metus praleido užsienyje dirbdamas pačiose stipriausiose komandose. Jis yra savamokslis, tačiau mokėsi iš geriausių. Pavyzdžiui, kultinio brito šefo Gordono Ramsay, kurio virtuvėje Ernestas išdirbo daug ilgiau nei dauguma ten bandančių įsitvirtinti: „Kai ateidavo į Gordono virtuvę naujokas, niekas nesirūpindavo sužinoti jo vardo – jei pradirbdavo ilgiau nei savaitę, tada susipažindavome“. Tempas ir fiziškai bei psichologiškai sudėtinga mokykla užgrūdino jaunąjį šefą. Dabar E. Viršilas pats vadovauja 14 asmenų komandai.
Ernestas yra klasikinės virtuvės šalininkas. Beje, nors jis ir griežtas virtuvėje, tačiau mėgsta pajuokauti, išeiti į salę pabendrauti su svečiais, leidžia savo komandai virtuvėje šiek tiek pašėlioti. Ypatingai vasarą šiame restorane tempas didžiulis. Jo manymu, geros nuotaikos palaikymas užtikrina gardžius rezultatus. Be to, šefas tikisi, kad žmonės sugrįš į „Monte Pacį“ dėl nepamirštamos emocijos, kai į vieną susideda aplinka, maistas, istorija.
PUSRYČIAI.
Kadangi „Monte Pacis“ turi ir savo viešbutį, tai pusryčiai čia yra savaime suprantami. Žinoma, restoranas priima ir specialiai čia atvykstančius pusryčiautojus. Pusryčiai restorane yra patiekiam a la carte, t.y. iš meniu. Tačiau ypatingi tuo, kad virtuvė maloniai taikosi prie kiekvieno noro, pomėgių, alergijų ir pan. Taigi praktiškai individualiai kiekvienam svečiui gali pagaminti pusryčius.
DEGUSTACINĖ VAKARIENĖ.
Ernestas mėgsta improvizuoti, todėl į jo ruošiamą degustacinę vakarienę renkasi tie, kurie nori būti nustebinti. Kaip pats šefas sako, jei norisi žinoti, ką valgysi, geriau užsisakyti iš meniu. Degustacines vakarienes jis su komanda gamina be nustatytų valandų, tačiau geriau užsisakyti iš anksto. 3 patiekalų degustacinė vakarienė kainuoja 22 EUR, 4 patiekalų – 26 EUR, o 6 – 30 EUR. Prie tokios improvizuotos kūrybiškos vakarienės galima rinktis klasikinio arba kolekcinio vyno degustacijas.
VYNO KORTA.
„Monte Pacis“ gali pasigirtivienu didžiausių Lietuvoje vyno sąrašu. Pati restorano šeimininkė Indra Ramanauskienė yra baigusi someljė mokslus, todėl ji kruopščiai renkasi, kas atsiduria vyno rūsyje. O ten yra apie 200 skirtingų rūšių vynų! Dominuoja Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos vyndariai, su kuriais yra bendradarbiaujama tiesiogiai ir jau apie 10 metų (Indra anksčiau turėjo kitą restoraną).
Beje, kadangi restoranas turi Le Verre De Vin vyno pilstymo įranga, kuri stabdo oksidacijos procesą, ištraukdama orą ir sukurdama vakuumą, todėl šis restoranas gali pasiūlyti apie 50 pilstomo vyno rūšių ir organizuoti jo degustacijas. Kitas „Monte Pacis“ vyno kortos išskirtinumas – Europos vienuolynuose pagaminti vynai, kurių Lietuvoje galima paragauti tik čia. Be Indros Ramanauskienės vyno klausimais šiame restorane patarinėja someljė Rytis Grigaitis.
DARŽAS.
„Monte Pacis“šalia restorano turi savo daržą. Jame auga gamtoje ir maldose paskendę špinatai, pupelės, uogos, gėlės valgomos, pomidorai, mėtos, liepžiedžiai daugybė skirtingų prieskoninių žolelių. Viskas anksčiau ar vėliau patenka į restorano patiekalus.
ISTORIJA.
„Pažaislio vienuolyno“ ansamblį suprojektavo italų architektas Džiovani Batista Fredianio. Statinys išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis bei paveikslais. 1812 m. vienuolyne buvo apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas bei jo armija. 1921 m. apleistą Pažaislio vienuolyną Lietuvos vyriausybė perdavė iš Čikagos atvykusioms Šv. Kazimiero kongregacijos seserims, kurios (šiuo metu 19 seserų) čia šeimininkauja iki šių dienų.
Svetingumo kompleksas ir restoranas „Monte Pacis“ yra įsikūręs fundatorių Kristupo Zigmanto Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės prie vienuolyno pastatytame name – foresterijoje.
XVII a. Europos virtuvėje įvyko perversmas ir vis didesnę įtaką kulinarinei tradicijai darė prancūzų virtuvė: buvo mažinama viduramžiškų, prikimštų, farširuotos mėsos patiekalų, o jų vietą užėmė įvairūs ragu (troškinta mėsa ir daržovės), didėjo suvartojamų daržovių kiekiai. Net ir elito maistas tapo mažiau kaloringas, siekta, kad produktai būtų švieži. LDK valgymo tradicijos keitėsi labai iš lėto. Tačiau prancūzaitė Pacienė Klara Izabelė de Mailly, fundatoriaus Kristupo Zigmanto Paco žmona, stalo kultūrai darė neabejotinai didelę įtaką. Ir nors ant stalų karaliavo įvairiai paruošta mėsa, gausėjo žuvų, daržovių patiekalų. Taigi maisto tradicija šiose išskirtinėse erdvėse yra tęsiama iki šiol.
ERDVĖS.
Fundatorių salė, kur XVII a. vyko didžiausi pokyliai, o dabar – vakarienės, taip pat solidi baltomis staltiesėmis dengtų stalų Klaros Izabelės salė, neįpareigojanti Valgomojo salė ir šiltuoju metų laiku atidaroma romantiška erdvė Karietų aikštės terasoje – visose šiose erdvėse yra tiekiamas maistas.