Šefas Aurimas Labanauskas filosofijos mokslus iškeitė į virtuvę jau gana seniai, tačiau jo požiūris į kuriamą turinį lėkštėje išties yra gana filosofiškas ir su stipria idėja – ingredientai aiškūs, tačiau deriniai gana neįprasti, o tekstūros dar sunkiau nusakomos.
IDĖJA
Po darbo užsienio ir Lietuvos restoranuose, šefas Aurimas Labanauskas gana greitai ryžosi atsidaryti savo „Ingredientus“. Lietuvos uostamiestį, kaip savo tašką, jis pasirinko dėl to, kad norėjo lėtesnio gyvenimo mažesniame mieste. O restoranas atsirado dar ir atokiau pagrindinio miesto veiksmo, t.y. atokiau Klaipėdos Senamiesčio.
Lėtas gyvenimo būdas atsispindi ir Aurimo kuriamame meniu: „Šiame valgiaraštyje sudėjau labai daug savo dėmesio. Man tiesiogiai ir asmeniškai svarbu, kad svečiai išeitų patenkinti ir vėliau sugrįžtų“, – teigia šefas.
MENIU
Svarbiausiais komponentais savo virtuvėje jis įvardina laiką ir temperatūrą. Pasitelkdamas tai, šefas ilgai ir kantriai eksperimentuoja. Todėl Aurimo kuriamo maisto tekstūros dažnai tampa nenusakomos, bet viliojančios ragauti.
Tiesa, ne tik patiekalų tekstūros, bet ir nekasdieniai deriniai „Ingredientų“ meniu prideda išskirtinumo. Tarkime, baltojo šokolado fondant su džiovintais baravykais – skamba labai neįprastai! Netrukus meniu atsiras ir jautienos kapotinis su obuolių sūriu ir sojoje marinuotais kiaušinio tryniais – tai irgi visiškai unikalus šefo bandymas atrasti netikėtus derinius.
Tarp žymiausių „Ingredientų“ patiekalų kol kas yra jaučių uodegų mėsa, vištų kepenėlių paštetas ir antiena su mėlynaisiais kopūstais ir juodaisiais serbentais. Šių patiekalų Aurimas kol kas nesiryžtų išimti iš meniu, nes žmonės dėl jų čia sugrįžta.
Beje, vegetarams atskirų pozicijų valgiaraštyje nėra. Tačiau šefas vietoje su kiekvienu vegetaru pagal jo poreikį sutaria, ką jam galėtų pagaminti tą dieną ir visada mielai pasiūlo savo variantus.
Galiausiai nuodėmė būtų nepaminėti „Ingredientų“ duonos: „Manau, apie restoraną ir jo požiūrį į svečią galima spręsti iš to, kokią duoną jis tiekia savo svečiams“, – pasakoja šefas. O jis į tai žiūri labai rimtai. Todėl natūralaus raugo „Ingredientų" duonai paruošti Aurimas skiria labai daug dėmesio: „Tai yra ilgos fermentacijos kepinys, kurios gamyba turi tris stadijas ir užtrunka daugiau nei parą“.
PIETŪS
Pietauti čia siūloma nuo antradienio iki penktadienio. Kaskart restorane laukia vis kitoks pietų meniu, kurį aptarnaujantis personalas papasakoja žodžiu. Pietų sriuba kainuoja 2 Eur, salotos – 5 Eur, karštas patiekalas 5-8 Eur, desertas – 3 Eur. Pietūs savo kokybe ir pateikimo forma gerokai išsiskiria iš daugelio Klaipėdos valgymo vietų ir neatsilieka nuo vakarinio meniu. Tikrai verta!
ŠEŠTADIENIO PRIEŠPIEČIAI
Su vėlyvaisiais pusryčiais Aurimas irgi eksperimentuoja, nes dar tik pažindinasi su Klaipėdos savaitgalio tradicijomis. Tiesa, tai jis nevadina brunchu, o tiesiog – šeštadienio priešpiečiais. O ir Benedikto kiaušinis čia irgi kitoks. Kaip sako šefas, „jo alternatyva“: sviestinės duonelės sumuštinis su skystai keptu kiaušiniu ir kumpiu arba lašiša. Taip pat būna raviolių arba varškėtukų, šviežiai spaustų sulčių.
Galiausiai, pagal šefo sumanymą, nuo stalo nevalia atsistoti neparagavus deserto! Tik ne „Ingredientuose“. Jau 12 metų Aurimas yra „pasinešęs“ dėl desertų gamybos ir tai jis puikiai realizuoja savo restorane visomis dienomis, kai tik dirba.
ŠEFAS
Aurimas Labanauskas pabaigė filosofijos ir visuomenės mokslus, bet netrukus atsidūrė virtuvėje. Jo pirmoji, kaip pats sako, tikra kulinarinė patirtis įvyko Londone, „The Orrery“ restorane, kur jį paskyrė dirbti prie desertų. Čia būsimas šefas suprato, kas yra įprasta virtuvės hierarchija ir susipažino su itin griežta prancūzų virtuvės mokykla.
Vėliau jam teko dirbti restoranuose Maltoje ir Lietuvoje. Iki šiol ryškiausi karjeros etapai prabėgo vadovaujant „SteakHouse Hazienda“, „Moon Garden“ ir „The Gallery“ virtuvėms Vilniuje.
ERDVĖ
Savo „Ingredientus“, t.y. savo pirmąjį restoraną A. Labanauskas pasirinko atidaryti Klaipėdoje. Kodėl? Iš čia – jo žmona. Be to, jam norėjosi apsigyventi mažesniame mieste. Savo restoranui jis pasirinko taip pat ne itin populiarią vietą.
„Nenorėjau paskęsti Senamiestyje tarp visų kitų valgymo vietų“, – teigia šefas. Tačiau jo restorano lokacija turi savo žavesio. Ji giliai įsispraudusi į pušimis apaugusį skverą, netoliese Herkaus Manto paminklo. Iki to, čia buvo apleistos patalpos, kur kadaise veikė proginių drabužių parduotuvė.
Šefą interjero klausimais konsultavo architektas Aleksandras Kavaliauskas. O visa idėja prasidėjo nuo iš Švedijos parsivežtų restauruotų kėdžių. Taip visas interjeras įgavo 7-ojo dešimtmečio ir „Reklamos vilkų“ atmosferą, išliko neapkrautas, bet gana charakteringas.
„Man svarbu, kad žmonės daugiau dėmesio kreiptų į lėkštės turinį, todėl interjeras čia – minimalistinis su vos pora ryškių detalių: masyvūs šviestuvai, žalvarinėmis rankenomis puoštos metalinės durys, skiriančios virtuvę nuo restorano salės.
