Nr. 6LA ESPERANZA

SITUACIJA TRISDEŠIMTUKE. Šefas Justinas Kapkovičius per pastaruosius metus puikiai įsitvirtino „Esperanza Resort“ esančiuose restoranuose ir sukūrė meniu, kurie pagaliau pačiam nuoširdžiai labai patinka. Lyginant su 2016 ir 2017 m. reitingu tai yra aukščiausia „La Esperanza“ restorano pozicija (2016 m. – 8 vieta, 2017 m. – 9 vieta) šiame projekte.

Faktai

ŠefasJustinas Kapkovičius
VadovasInga Grajauskienė
Virtuvės tipasmoderni kūrybiška
Darbo laikaskasdien nuo ryto iki vakaro vienas iš trijų restoranų būtinai veikia
AdresasPaunguriai, Trakų r., Vilniaus apskritis
Atidarymo metai2009 m.
Vienu metu čia telpa170 sėdimų vietų
Vidutinė karšto patiekalo kaina28 Eur (šalto – 18 Eur)
Terasayra
Pusryčiaiyra
Dienos pietūsnėra
Šunimsdraugiški (iki 9 kg)

Vieta 2017 m. Nr. 9
Vieta 2016 m. Nr. 8

RESTORANO IŠSKIRTINUMAS. Lietuvos kontekste šis nepriklausomų viešbučių tinklui „Small Luxury Hotels of the World“ priklausantis elegantiškas boutique viešbutis „Esperanza Resort“ yra išskirtinė vieta. Vos atvykus į šią Lietuvos miškuose įsikūrusią oazę ant kalvos pasitinka laukinės stirnos ir maža kukli iškaba. Šią vietą yra pamėgę tie, kurie vertina privatumą, puikų aptarnavimą ir aukščiausio lygio virtuvę.

MENIU TRUMPAI. „La Esperanza“ yra prabangiausias restoranas iš visų trijų esančių šiame komplekse. Čia rasite daugiau meno lėkštėje nei kitose dviejose restoranuose ir netgi 45 pasirinkimus meniu!

Virtuvės šefas Justinas Kapkovičius nėra vienos kažkurios virtuvės gerbėjas ir mieliau kombinuoja skirtingas mokyklas. „Kai prieiga prie aukščiausios kokybės produktų tapo paprastesnė, galutinis rezultatas šiais laikais labai priklauso nuo virtuvės kūrybinių sugebėjimų ir sukauptos patirties“, – sako jis. O pastarųjų savybių „Esperanza Resort“ 23 asmenų virtuvės komandai, kurią šefas vadina savo „Madrido Real'u“, tikrai netrūksta.

Tiesa, ne visi restoranai Lietuvoje gali sau leisti dirbti ir su aukščiausio klasės ingredientais, kurie yra naudojami „La Esperanza“. Tokius pačius, iš tų pačių tiekėjų – pavyzdžiui, Pirėnų ėriuko nugarinę, veršienos nugarinę iš Tirolio, juodąją menkę iš Grenlandijos ir pan. – gauna ir „Michelin“ žvaigždutėmis įvertinti pasaulio restoranai. Taigi patiekalas čia prasideda nuo geriausios kokybės pagrindinio ingrediento, kurį Justinas „apipina“ sezoniniais produktais, kai jie yra pačioje savo aukštumoje.

KULINARINIAI HITAI. Trumais įdarytas burrata sūris – 19 Eur, žąsų kepenėlės (gelteklių tyrė su degintu sviestu, karšta cidonijų želė, briedžiukais, juodųjų serbentų padažu) – 27 Eur.

ŠEFAS. Savo pašaukimą virtuvei Justinas atrado prieš 11 metų išvykęs į Škotiją, kur mokydamasis su IT susijusius mokslus tuo pačiu sėmėsi kulinarijos paslapčių iš klasikinės prancūzų virtuvės meistrų. Dar gyvendamas užsienyje jis apsisprendė savo gyvenimą sieti su maistu, o ne su kompiuteriais. Grįžęs į Lietuvą daug metų dirbo Arūno Oželio restorane „Le Provence“, kai šis buvo pačioje savo aukštumoje. Vėliau sukosi buvusio „Esperanza Resort“ šefo komandoje, sėmėsi patirties kitur, daug keliavo, kol galiausiai grįžo ir tapo „Esperanza Resort“ restoranų vyriausiuoju šefu. Beje, čia savo karjerą pradėjo ir stipriai įsibėgėjo ne vienas šiuo metu gerai žinomas šefas, kurių restoranai įvertinti ir šiame reitinge.

Virtuvė čia dirba septynias dienas per savaitę ištisus metus, o vasaros sezonu „Esperanza Resort“ kartais vyksta ir 3-4 uždari renginiai per dieną, taip pat ilsisi viešbučio gyventojai, atvyksta klubo nariai bei pavieniai vakarieniautojai. Kai atvykome pasikalbėti su Justinu iš „Esperanza Resort“ buvo tik neseniai išvykęs Nyderlandų karalius, pripažintas „Forbes“ žurnalistas, o per pastarąjį savaitgalį „įveiktos“ netgi 3 vestuvės. Taigi nenuostabu, kad dabar J. Kapkovičius tikrąją ta žodžio prasme gyvena „Esperanza Resort“ miškų apsuptyje.


3 KLAUSIMAI ŠEFUI JUSTINUI KAPKOVIČIUI

Ar kaip nors pasikeitė tavo mąstymas didžiąją laiko dalį praleidžiant gamtoje?

Pasikeitė. Tačiau nesakyčiau, kad būdamas čia, gamtos apsuptyje, atsipalaidavau, Priešingai, ėmiau jausti daug didesnę atsakomybę ir daug rimčiau ėmiau žiūrėti į tai, ką darau. Tai padėjo susikoncentruoti ir suburti labai stiprią 23 asmenų virtuvės komandą. Ją vadinu savo „Madrido Real'u“.

Justinai, kaip manai, ar kulinarija gali būti lyginama su menu?

Manau, kad gali. Prieš mėnesį organizavome degustacinę vakarienę – visus patiekalus gaminome pagal XX a. paveikslus: kiekvienas patiekalas buvo interpretuotas pagal skirtingą paveikslą. Kuo tai ne menas? Be to, apskritai juk į restoraną ateini ne tik pavalgyti, bet ir pamatyti, užuosti, pasimėgauti. Visa tai įmanoma tik didelės kūrybos dėka.

O kaip tavo tatuiruočių projektai, ar randi laiko?

Tai vis dar yra vienas smagiausių mano prasiblaškymų, nors jau kurį laiką nebesidariau naujų tatuiruočių. Tačiau vasaros planuose – dar dvi: jaučio širdis ir agurkas pervertas galastuvu (aliuzija į „Guns'N'Roses“ simbolį). Beje, visos mano tatuiruotės yra susijusios su virtuve ir maistu.