Nr. 17 ERTLIO NAMAS

SITUACIJA TRISDEŠIMTUKE. Restoranas „Ertlio namas“ yra trisdešimtuko naujokas. Restoranas su unikalia koncepcija, atsidaręs 2016 m. vasarą, greitai susilaukė dėmesio, o kartu su tuo ir įvertinimų.

RESTORANO IŠSKIRTINUMAS. Tai yra vienas griežčiausių restoranų kalbant apie meniu sudarymą. Kiekvienas patiekalas yra pagrįstas istorija ir atspindi, kaip praėjusiais amžiais maitinosi Lietuvos aukštuomenė. Ne veltui šį restoraną yra pamėgę užsienio keliautojai, kurie vienos vakarienės metu gali užčiuopti Lietuvos istoriją per gastronominę patirtį. Beje, kartą vienu metu čia vakarieniavo netgi 66 skirtingų pasaulio šalių atstovai.

RESTORANO ISTORIJA TRUMPAI. Unikali restorano koncepcija – kurti meniu pagal Lietuvos istoriją – atėjo iš šefo Tomo Rimydžio ir istoriko Rimvydo Laužiko draugystės. „Lietuvos gastronominė praeitis tuo ir įdomi, kad to meto didikai, atsivežę brangiųjų prieskonių iš svetur, valgydavo labai daug skirtingų patiekalų: nuo kaplūno, patarškos, putpelių iki sraigių, vėžių, bobausių ir pan.“ Taigi įkvėptas mūsų praeities ir išsikėlęs iššūkį interpretuoti Lietuvos istorinę virtuvę 2016 m. Tomas Rimydis atidarė savo pirmąjį restoraną.

MENIU TRUMPAI. Sezoninis meniu „Ertlio name“ yra trumpas, tačiau keičiamas šešis kartus per metus. Galima rinktis iš 4 patiekalų (30 Eur) ir 6 patiekalų pažintinės vakarienės (40 Eur). Kiekvieną variantą papildo šefo komplimentai (pavyzdžiui, jei už lango – sraigių sezonas, svečiai gauna rabararų su sraigių ikrais ir ridikėliais užkandį lydimą morkų duonelės ir pan.).

Patiekalai ant stalo atkeliauja kartu su istorijomis – iš kur tie ingredientai buvo vežami, kaip auginami, apdorojami, derinami bei, žinoma, kokiame amžiuje buvo sukurtas receptas. Tiesa, nors ingredientai ir deriniai yra istoriniai, Tomas naudoja šiuolaikines technologijas juos apdoroti.

ŠEFAS. Apie 20 nacionalinių ir tarptautinių kulinarijos čempionatų dalyvis ir kai kurių jų prizininkas, istorinės virtuvės puoselėtojas Tomas Rimydis iki to dirbo daugybėje skirtingo profilio virtuvių. Nuo 17 m. profesionaliame kulinariniame pasaulyje besisukantis šefas padėjo atidaryti legendinius „Meksikos“ ir „All Stars“ restoranus. Taip pat sudarė ne vieno SPA komplekso koncepciją ir meniu („SPA Vilnius“, „UPA“, „Vytautas Mineral SPA“, „Plateliai Sala Resort“). 6 metus jam teko vadovauti viešbučio „Reval Hotel Neris“ Kaune virtuvei. O atsiradus patalpoms Vilniaus širdyje, nepabijojo iššūkio atsidaryti savo pirmąjį restoraną „Ertlio namas“. Ir nors iki šiol jis gyvena Kaune, kone kasdien važinėja į Vilnių, nes, kaip pats sako, yra „išprotėjęs dėl šio restorano“.

ERDVĖ. Restoranas yra įsikūręs istoriniame Jurgio Ertlio name, statytame XVII a. Dabar ten yra keturios salės: rektorių, etmonų, vaivadų, kanclerių ir lauko terasa. Interjeras – lyg namuose, kviečiantis neskubėti ir pasimėgauti kompanija bei Lietuvos istorija.

3 KLAUSIMAI ŠEFUI TOMUI RIMYDŽIUI

Kuris patiekalas, iš jūsų tiekiamų, yra daromas pagal seniausią receptą?

Tai ne patiekalas, bet labai svarbi vakarienės dalis – duona. Manau, būtent ji čia yra gaminama pagal seniausią receptą.

Tai, kas yra ta lietuviška istorinė virtuvė?

Tai tikrai nėra bulvės ir kiauliena, kaip daugelis galėtų įsivaizduoti. Toks įsivaizdavimas apie mūsų gastronominę praeitį yra sovietmečio palikimas, kuris buvo suformuotas okupacijos metais. Išties jautiena yra vienas iš pagrindinių ingredientų. Ji buvo valgoma dažnai ir mėgstama didikų. Yra tokia patarlė: „Stiprus kaip jautis“. Buvo tikima, kad ką valgai, tuo pats ir patapsi. Tačiau be jos, lietuvių aukštuomenė skirtingais amžiais valgė ir daug įvairiausių kitų ingredientų: nuo kaplūno, patarškos, putpelių iki sraigių, vėžių, bobausių ir pan. Skandinavai skina laurus gastronomijoje, nes daug dėmesio skyria vietiniam produktui ir žvelgia į savo šaknis iš esmės. Manau, ir mes turime nuo to atsispirti ieškodami savo identiteto. Mūsų praeitis ir jos virtuvė yra turtinga. Man garbė pristatyti savo šalies istoriją per gastronominę prizmę.

Į kurį restoraną Lietuvoje vestumėte atvykusius svečius (be savojo)?

Pas bičiulius, tačiau jų nevardinsiu. Užtat noriu rekomenduoti aplankyti Molėtus. Ten yra žvejybos muziejus, kur galima paragauti garsios Rimydžių žuvienės. Ją pagal seną receptūrą gamina mano mama.