MASON

Asta ir Arnas iki to daug keliavo, kol jiems... atsibodo keliauti. Taigi nusėsti Vilniaus Senamiestyje ir atsidaryti savo restoranėlį jiems pasirodė pats tinkamiausias laikas.

IDĖJA

Asta yra ragautoja. Ji visuomet iš visų po truputį paragauja, įvertina, įsimena. Arnas taip pat yra gero maisto mėgėjas, kelionių metu atradęs daugybę skirtingų virtuvių.

Galiausiai tas ragavimas ir kelionės atvedė prie to, kad Arnas užsimanė savo vietos. Šiek tiek vėliau prisijungė ir Asta. Nors patirties restoranų versle turėjo tik Arnas, jiedu nusprendė viską daryti patys taip, kaip jaučia ir kaip nori. Galiausiai po simbolinių 9 mėnesių gimė „Mason“ restoranas Vilniaus širdyje Savičiaus g. netoli miesto Rotušės.

MENIU

Turbūt verta pradėti nuo to, kad restorano meniu kartu su vietos šeimininkais kuria jauniausias šefas „30 geriausių restoranų“ radare. Jo vardas Rytis Doronenkovas ir jam 20 metų. Tačiau apie jį patį – kiek vėliau.

Restoranas turi į klasikinius europietiškos virtuvės patiekalus orientuotą a la carte: „Per mūsų skonio asmeninę prizmę kartu su Ryčiu kuriame restorano patiekalus. Norėjosi geriausių patiekalų iš daugelio Europos virtuvių“, – pasakoja Arnas.

Tarkime, ėriuko su šakniavaisių gratinu idėja atkeliavo iš Italijos ir Prancūzijos virtuvių. Aštuonkojis su saldžiųjų bulvių piurė ir chorizo – ispaniškos virtuvės arkliukas. Burrata su serano kumpiu – tai dar daugiau itališko ir ispaniško skonio. Camembert sūris su raudonųjų svogūnų čatniu – prancūzų, britų ir indų skonių samplaika.

Panašiai atrodo ir visas meniu – gana įvairus, ne per ilgas, tačiau nagrinėjantis tokį a la carte savo mėgstamiausią patiekalą atras turbūt kiekvienas šios vietos svečias.

Kol kas iš meniu virtuvė nesiryžtų išimti aštuonkojo – žmonės dėl to sugrįžta. Taip pat Rytis didžiuojasi savo gaminamu antrekotu – tai sausai brandinta mėsa iš Pietų Amerikos, kurios į lėkštę patenka solidus gabalas: „Pjauname dosniai, amerikietiškai, tad į porcijoje – netgi 300 g mėsos“, – pasakoja šefas.

„Mason“ valgiaraščio ypatybė pirmas lapas, kuris keičiasi maždaug kas dvi savaites. Jame – sezoninės gėrybės. Kai lankėmės restorano šefas siūlė ragauti befstrogeną, jautienos tartarą, baltojo šokolado sferą.

PUSRYČIAI

Visai neseniai „Mason“ pakvietė savaitgalio pusryčių. Nors pusryčių meniu gana tradicinis – t.y. Benedikto kiaušiniai, košė, kiaušinienė – yra ir keli restoraniniams pusryčiams mažiau įprasti pasirinkimai. Pavyzdžiui, krevečių sriuba (iš pagr. restorano a la carte), rikotos blyneliai ir prancūziškas omletas.

ŠEFAS

Rytis Doronenkovas „Masonų“virtuvėje dirbti pradėjo nuo pradžių. Ir nors jam dabar yra tik 20 metų, tai yra toli gražu ne pirmoji virtuvė, kurioje darbuojasi šis šefas. Tiesa, pirmoji, kur jis tapo pagrindiniu žmogumi.

Iki to Rytis darbavosi viename jau nebeveikiančiame griliaus patiekalų restorane Vilniuje. Ten jis iš vietos savininko išmoko meilės ir pagarbos maistui. Taip pat Rytis mokėsi ir pas šefą Gediminą Švenčionį prestižiniame „Saint Germain“ restorane Vilniuje.

INTERJERAS

Restorane yra kelios erdvės: dengtoje terasoje sukurtas žiemos sodas, restoranas antrame aukšte ir baro erdvė.

Interjerą šeimininkai kūrė patys: „Viskas vyko iš bendro kūrybinio proceso ir savo pačių rankomis. Išmokau netgi plyteles kloti“, – šypsosi Asta.

Tikslas buvo sukurti jaukią namų aplinką – nei per daug modernumo, nei per daug senovės. Svarbu, kad būtų jauku ir neįpareigotų svečių. Tarkime, sofutė restorano antrajame aukšte ir krosnelė – tik kelios detalės, kurios čia kuria namų aplinką.

Čia galima pastebėti ir daugiau jaukių detalių. Tarkime, lauke stovi keli šią erdvę romantiškai papildantys motoroleriai, kuriais naudojasi restorano darbuotojai nuvažiuoti iki turgelio ar kitais skubiais reikalais. Ant restoranų sienų kabo ir kelios Jono Meko nuotraukos – jas šeimininkai gavo dovanų iš vieno draugo. Be to, Asta yra augalų fanė. Taigi „Masonuose“ ji po truputį susodino apie 150 vazonėlių.

ĮDOMUS FAKTAS

Pavadinimą restoranui sugalvojo tas pats žmogus, kuris ir padovanojo Jono Meko nuotraukas. Jis senuose dokumentuose atrado, kad apie 1776 m. Savičiaus gatvėje veikė masonų ložė:

„Tačiau masonai prasidėjo ne kaip uždara ložė, o atviras mūrininkų susirinkimo taškas bendravimui ir laisvalaikiui. Būtent tokios kuriamos bendruomenės nuotaika mums ir yra artimiausia“, – pasakoja šeimininkas Arnas.